-Labas rytas.

-Kas tau na*uj yra?

<…>

Tuez-moi pendant que je dors. Michal Pl’hal fotografie. Cheque, please!

via cumingsoon.

Turbūt norėtųsi rėkti, kad multitaskinti yra blogai – aibė šnipšto ir trys metrai velnių rašymo. Kita vertus, galbūt multitaskinti nemoku? Galbūt čia kažkokia fazė, kai nutinka stuksenimas galvoj apie susikoncentravimus. Į kažką. Nes į ką nors baisu.

Nepiktos, bet paranojos, neskaudžios bet isterijos. Tik nežinau ar multitaskas neatšipino sensorikos – nieko keista, kad galiu imti ir nebesuprasti ar suprantu. O gal per daug užduodu klausimų? Juk filosofiškai į šoną numestos grandinės ir turėtų būti žavios tuo, kad esi, ne klausi.

O žavumai veikiausiai pasibaigia ten, kur atvirumai išeina parūkyti. Tiek tokie aštrūs ir nenuglostyti. Tuomet įsisuki į koketišką abejonės, įtampos ir prielaidos būrį. Tiesa, šią nenurungiamą kompaniją karts nuo karto papildo asmeninio moody lounge primadona interpretacija. Ir taip kiekvienas su savo.

Skirtingos kompanijos, skirtingi ir žodžiai. Todėl ant stalo atsiradus buteliui turinio dėmesį patraukiančia temos etikete, apsireiškia vakaro primadona, o abejonė, įtampa ir prielaida atviru pasidavimo intymumu dirgina tavo, principe turinčių protauti, vingių erogeniką.Vargu bau ar tuomet tikrai prisiminsi bičiulius supratimą, apsvarstymą ir romumą nikotinu tvaikstančiame nemadingam pusrūsyje, lošiančius pokerį iš sėkmės žetonų.

Pokeris su bičiuliais esminės intrigos nesukurs. Ten ramu, o ir pralošti neskauda – anksčiau ar vėliau visuomet atsiloši. Ir dažniausiai didesnėm sumom. Juk taktikos perkandamos, ar ne? O nuginkluojanti intriga gi pakerta kelius kaip baltos dvidešimties minučių laimės kvapas. Sunku gi ginčytis, kad tamsesniuose ar šviesesniuose ego kampeliuose liepsnoja įgeidis gyventi žurnalo viršelyje. Ten viskas, ką matai nepriekaištinga. Tiek ir užtenka, klausimų opijaus namuose niekas neužduoda.

Natūralu, kad kiekvienas vyksmas turi ir kulminaciją. Isterijos ejakuliacija ir dramos orgazmu vainikuoji savo išgąstingą seksą su primadona interpretacija – visas kūnas dreba nežinojimo konvulsijom, nes kiekvienas tavo kartas su ja – unikalus ir galbūt pražūtingas.

Esi vakaro mecenatas apmokantis sąskaitas iš nervų ir emocijų holdingo bankų – koketes, primadoną ir savo nusipirktą orgiją turėsi tiek, už kiek sumokėsi. Galiausiai teks grįžt pas bičiulius prie pokerio stalo, atsilošti žetonus, kuriuos iškeitęs į pinigus grįši į savo opijaus namus. Kur vėl jausies saugus tikriausiai. Nes viskas bus tavo. Juk kiekvieno nagai riesti į save. Altruizmas visgi skamba labai lizdeikiškai.

Nutinka ir taip, kad pokerio kompanionai pakyla iš nikotinu tvaikstančio nemadingo pusrūsio – veikiausiai kuriam laikui spjauna į tave pavargę nuo nusipirktų kompanionių kvepalų tvaiko. Bet argi tai bėda? Susirandi naują rūsį, kuris iš pradžių regisi ne toks jau ir pritemęs, hipnotizuojančiai persmelktas smilkalais ir apstatytas madingais krėslais. Sukvieti senuosius bičiulius naujai pokerio partijai ir atrodo viskas po senovei. Tačiau naujas rūsys nauji ir dialogai. Atrodo viskas taip pat, tačiau ir kitaip.

Esminiai procesai ir vyksmų scenarijai lieka. Keičias tik epizodų apipavidalinimas.

Daug eilučiu apie kažką. Nes jau trisdešimt dvi minutes turėtų testis pasibaigusios savaitgalio kempinės laimė. Bet rytojus turbūt prasideda tik tada, kai atbundi po vegetuojančio miego. Tikriausiai dar ne laikas. Nes vis dar nespalvota savijauta. Diletantiška fizinio skausmo akimirka, įsupta į pasiaiškinimų sau ir scenarijų į aplink šilką ir įsivaizduoju, kad atkutau.

Labanakt.

Via Winzor.

Lindsay Lohan iš Yu-Tsai. Tribiutas į Merilyn.

Penktadienis toli gražu ne apie darbus: neskustos barzdos vangiai nusitempinėja kaklaraiščius, kuriais gerkles sukaustė įsisiautėję lūpdažiai, na o griežto kirpimo, kad ir lengvos, palaidinės be jokios gėdos vargu bau ar slepia ką ant dar tik bundančių pečių. Kūnas kiek dilgčioja, nejučiom dantyse atsiduria lūpa, raumenys pamažėl įsitempia. Nubusti ir nesustoti. Bundam, nors ir nemiegojom. Šiandieną jauku.

Mila Kunis ir Justin Timberlake: Elle Magazine, 2011 Rugpjūtis.

Taip! Penktadienis nesustoja nuo pat ryto – vakariniai kostiumai ir nesusilaikymų nėriniai kažko atkemšamo ir putojančio fone visą šiandieną įsuka apie naktį. Nesuvaržomi jie ir nesuvaržytos jos šiąnakt vienaip ar kitaip varžys vieni kitus: kai kūną surakina linkstantys keliai ir aimana užstrigusi gerklėj. Eat me. Blow you.

Naktinės metų dūzgės.

Réka Ebergényi iš Gregory Derkenne – Citizen K, Ruduo 2011 ir Giampaolo Sgura Milano portfolio: Men in Italy.

Penktadienio nenumaldomumai į suteptą ir nepagarbų atitiudą įvilktą į šiltą estetiką: išvaryk mane iš proto nenumetęs nė rūbo. Kilsteltas skeltas, trūkstančios sagos, keliai linkstantys aukštuose kulnuose. Few Nolderiški polinkiai vaškinėms kojoms ir griežtam amplua. Plėšk ir priversk rėkti the O.

Diana Moldovan. Iš Karine Basilio.

Cheminės kastracijos fone kūnas nerimsta į save sulaukti kiek mnijakiško polėkio: niekuomet neslėpiau, kad keliai linko dėl byrančios kontrolės. Te gražios pavardės dievobaimingai skalyja, o mes dedamės kaukes ir nejučiom nebesliapiam visko pridengtino. Take me. And rape me.

Yasmin Le Bon iš Bryan Adams.

Savotiškas dejavu, tik šiandien tu jau kitam vaidmeny: pagrindinį vaidmenį režisieriai atidavė jaunesniems ir progresyvesniems, o tave, su patirtim, pastato į antraplanį. O pagrindinio antraplanio nebūna – jie visuomet yra du. Kad intrigos pjeseje daugiau liktų. Aktorių kartomis ir vaidmenų pozicijos keičiasi.

Senuosius primarijus ir primadonas užplūsta melancholija pasikeitus vaidmenims: matai kaip jaunieji atranda primuosius vaidmens kartus scenoje ir stebi. Nieko nuostabaus ir tai, kad lygini. Kaip stovėjai toje pačioje prožektoriaus nušviestam scenos vidury ir žydėjai savo nepriekaištingomis eilutėmis. O dabar kiti. Tik tu kažkurio senesnio aktoriaus kampe stebi viską savo nedegančiomis eilutėmis. Kaip kiti atranda tavo pirmuosius kartus. Sako, gyvenimas.

Someone allways has to suck.

Idilišką in general sekmadienį viskas aplink arba šeimyniška arba hipsteriškai romantiška. Tiesa, nieko čia keista ar smerktina, tačiau nuoširdžiai užpi** – neišsigąskite žodžių, lietuvių kalbos žodynas, tas oficialusis, estetika neblizga. Tačiau mūsų juk. Ir tyra, kaip Platoniška meilė. Kas tai? Čia kai myli tu, o intymumus pasiima ponas Platonas.

Sheila Marquez iš Michael Donovan: Vision China, 2011 lapkritis

Kostiumuoti penktadienio pretenzijos į naktį: atmosfera aukštakulnių fronte drėksta neskustoms barzdoms visa mačio esybe neužleidžiant nemenkai seksistinių pozicijų, kas tkėtina kelius ne pakerta, o veikiau neduoda preteksto susiglaust. Kadangi čia valandos neskaičiuojamos – nevalingai prasideda pasiruošimai pasiimti naktį: sugrįžtuvė the bat cave visas etiškasias priedermes palikus šviesoje. Now they’re hard. Prepare to core.

Bang Bang iš Vijat Mohindra specialiai Factice mag no. 8: Bret Lugo, Brandon Thornton, Tommy O’Reiley ir Sviatlana Sapeha.